Elektros krosnelės galia apskaičiuojama pagal bendras šilumos sąnaudas pirties pašildymui per laiko vienetą. Paprastai pasirenkami 10-25 proc. didesnės galios šildytuvai negu apskaičiuotoji. Tai leidžia nepriklausyti nuo įtampos svyravimų, aplinkos temperatūros ir pan.

Optimalus saunos šilimo laikas - 2-3 valandos. Šildymą sutrumpinus viena valanda, šildytuvo galią reikia padidinti 180-200 proc. Naudingumo koeficinetui (NK) sumažėjus nuo 1 iki 0,6, siekiant išsaugoti temperatūros režimą, šildytuvo galią reikia padidinti 4 kartus.

1. Pirtis šalina stresą

Suomiai, kurie prausiasi pirtyje kasdien, sako, kad „pyktis ir neapykanta sudega pirtyje“. Nenuostabu, kad pirtininkai kaip vieną iš pirties teikiamų naudų išskiria streso reguliavimą. Medicininiai tyrimai dažnai pabrėžia, kad stresas, pyktis ir neigiamos emocijos mūsų kasdieniniame gyvenime neigiamai įtakoja mūsų sveikatą. Ne paslaptis, kad didžioji dalis ligų, tame tarpe ir širdies sutrikimų, yra nuo patirto streso. Įžengus į pirtį ir uždarius duris, užsiveria ir durys nuo likusio pasaulio. Šilta ir rami aplinka be išorinių trikdžių, kvapų terapija. Apima ramybė ir pasitenkinimas. Pirties šiluma atpalaiduoja kūno raumenis, gerina kraujo cirkuliaciją, skatina endorfinų, kurie veikia žmogaus savijautą, emocijas, elgseną, miegą ir atmintį, išsiskyrimą.

Garinės pirties ventiliacija yra vienas iš pačių sudėtingiausių ir tuo pačiu paprasčiausių pirties mikroklimato klausimų. XX a. pabaigoje, paplitus „pseudosaunoms“, tai yra garinėms, kuriose būdavo mėgaujamasi karščio rekordais, ventiliacija kartais būdavo specialiai neįrengiama arba padaroma juokingai maža. Būdavo baiminamasi to, kad „išeis karštis“. Šiuolaikinės pirties požiūriu tai yra pasityčiojimas iš pirties, ją paverčiant kūno kankinimo ir išbandymų vieta. Karščio perversijos neturi nieko bendra su sveika, tradicine pirtimi.

Ventiliacija yra oro apytakos valdymo priemonė. Oras – stichija judri. Ir nematoma. Net ir jautriam patyrusiam pirtininkui yra sunku, o kartais net neįmanoma tiesiogiai pajusti lengvą oro srautą, atnešantį deguonies į įkaitintą pirtį. Apie ventiliacijos buvimą ar nebuvimądažniausiai sprendžiame iš šalutinių požymių: